- priesienis
- príesienis sm. (1) [K], Šln, Žg; M, priesienỹs (3a) Švnč, Slk, prýsienis [K] (ž.) (1) 1. priemenė, prieangis: Įvedusi į namuko priesienį, pabeldė į duris dešinėj Pt. Subėgę iš lauko ir iš vidaus išėję žmonės suklaupė eile priesienyje Žem. Ans išėjo priesienin (priangin) BtMt26,71. 2. Švnč pirties patalpa rengtis: Prausiamės pirty, o plaudžiamės priesienỹ Ktk. Pirtis šiulta, tik be príesienio – pasivanojus nėra kur išeit atvėst Pbs. Einu atsigaivelėtei priesieniñ Ktk. 3. NdŽ koridorius. 4. NdŽ vieta prie sienos, pasienis. 5. Trk, Pkl peludė. 6. NdŽ pertvara: Padarėm priesienė̃lį, tai taip gerai kam ten pasidėt, o príesienis nedaug ir kainavo Ds.
Dictionary of the Lithuanian Language.